ziauriai grazus eilerastukai

Mažas berniukas žvejojo upely.
Baisus krokodilas plaukė pro šalį.
Riksmas klaikus tuoj sudrebino tylą,
Ir plaukia toliau krokodilas negyvas.


Kristina - miela generolo anūkė
Nuspaudė Nevadoj kažkokį mygtuką.
Raketos į dangų iš šachtų pakilo -
Prie Klaipėdos Kuba iš jūros išniro.


Pajūry vaikučiai sau taškės linksmi
Staiga juos užpuolė rykliai septyni!
Krauju nusidažė greit jūros purslai.
Per pietus ryklieną žiaumojo vaikai.


Miške uogytes rinko kartą Zitutė
Į spąstus lokių įrėpliojo kvailutė.
Geležies dantimis spąstai tie sukaukšėjo.
Tačiau per vėlai, kai Zitutė nuėjo.


Į svetimą sodą įslinko Kazys.
Galvojo, kad braškių saldžių prisirys.
Staiga jį užklupo dėdukas ginkluotas.
Ir tarė: “Vaišinkis, ne mano čia sodas.”


Peilis įsmigo grubiai sutraškėjęs,
Raudona čiurkšlė ant grindų nuvarvėjo.
Piktai išsišiepęs vis badė jį rusas,
Kol smulkiai supjaustytas buvo arbūzas.


Mažas berniukas iš aukšto devinto
Langą pradaręs į lauką išlindo.
Raudonai aptaškytas asfaltas ir sienos.
Pomidoras praeiviam pataikė ne vienas.

Į lėktuvą įšoko Jurgiukas mikliai,
Bet užgeso variklis ore nelauktai.
Veltui laukiat, lėktuvas tikrai nenukris —
Ne tokius dar triukus padaro Kairys.


Pas seną bobutę į vienkiemį tykų
Įsiveržė pulkas ginkluotų banditų.
Sulaužytos rankos ir išsuktos kojos —
Sena karatistė gerai pakovojo!


Mažas berniukas maudės karjere.
Į vandenį laidas elektros panėrė.
Tikriausiai berniukas elektros nemėgo,
Nes vandeniu tarsi šventasis nubėgo.


Žaidė berniukas kieme „Al Qaedą”,
Oriai nešiojo turbaną uždėtą.
Alachui pasimeldė jis ankstų rytą
Ir dviračiu trenkės į savo mokyklą.


Bėgo berniukas linksmai per karklyną
Ir koja primynė ten gulinčią „miną”.
Musės virš berno dūzgens tris dienas.
Taip būna, kai užmini karvės „minas”

.
Banditai ilgai jį kankino ir laužė.
Kandžiojo, spardė, su kumščiais vis daužė,
Pirštais tvirtais spaudė ploną kakliuką,
Kol atkimšo šiaip taip tą alaus buteliuką.